Kategorija: Naujienos

Paskelbta

Nebaigtos statybos namas: ką būtina žinoti prieš įsigyjant beveik baigtą būstą

Nebaigtos statybos namas

Nebaigtos statybos namai dažnai pristatomi kaip puiki galimybė įsigyti būstą pigiau ir greičiau jame įsikurti. Iš pirmo žvilgsnio 70–80 proc. baigtumas sudaro įspūdį, kad iki pilno įsikėlimo lieka vos keli žingsniai. Tačiau praktikoje viskas priklauso ne tik nuo to, kas jau pastatyta, bet ir nuo to, kaip atlikti darbai, ar sutvarkyti dokumentai ir ar namą bus galima be kliūčių užbaigti bei įregistruoti. Todėl prieš priimant galutinį sprendimą svarbu įvertinti ne tik pastato išvaizdą, bet ir visą statybos užbaigimo procesą bei galimas papildomas išlaidas.

Statybos užbaigimas – ką tai reiškia pirkėjui?

Statybos užbaigimas yra oficiali procedūra, kurios metu tikrinama, ar pastatas atitinka visus numatytų teisės aktų reikalavimus ir gali būti registruotas kaip tinkamas naudoti. Pirkėjui tai reiškia, kad net ir „beveik baigtas“ namas nebūtinai gali būti iš karto įregistruotas ar saugiai naudojamas. Vertinama ne tik tai, kas vizualiai matoma, bet ir visa techninė bei dokumentinė bazė. Pagrindiniai dalykai, kurie tikrinami:

    • ar pastatas pastatytas pagal patvirtintą projektą; 
    • ar nėra esminių nukrypimų nuo sprendinių; 
    • ar konstrukcijos saugios ir stabilios; 
    • ar tinkamai įrengtos inžinerinės sistemos (elektra, vanduo, šildymas, vėdinimas); 
    • ar atlikti visi būtini matavimai ir bandymai; 
    • ar tvarkinga statybos dokumentacija. 

Jei vertinant nustatomi trūkumai, užbaigimo procesas gali užsitęsti, o papildomi darbai dažnai reikšmingai padidina galutinę kainą.

Energinio naudingumo sertifikatas

Energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas dokumentas, be kurio namas negali būti pripažintas baigtu ir tinkamu naudoti. Jis nustato pastato energinę klasę (nuo žemesnės iki A++). Energinio naudingumo sertifikatas išduodamas įvertinus realią pastato būklę, todėl svarbiausi veiksniai yra:

    • pastato šiluminės savybės; 
    • sandarumas; 
    • inžinerinių sistemų efektyvumas; 
    • bendras energijos poreikis. 

Net ir nedideli statybos trūkumai gali turėti įtakos galutinei energinei pastato klasei, ir tai gali reikšti papildomas investicijas po įsigijimo.

Sandarumas – vienas svarbiausių, bet dažnai nuvertinamų rodiklių

Sandarumas tiesiogiai lemia, kiek šilumos pastatas išlaiko ir kokios bus jo eksploatacinės išlaidos. Kuo pastatas sandaresnis, tuo mažesni energijos nuostoliai ir stabilesnis vidaus mikroklimatas. Sandarumo bandymas („Blower Door“) dažniausiai atliekamas tada, kai objekte jau sumontuoti langai, durys ir pagrindinės konstrukcijos, bet apdaila dar gali būti nebaigta. Dažniausios vietos, kuriose nustatomas nesandarumas, yra šios:

    • langų ir durų montavimo jungtys; 
    • sienų ir stogo sandūros; 
    • inžinerinių įvadų vietos. 

Nustačius problemas, dažnai prireikia papildomų sandarinimo darbų, kartais tenka iš naujo koreguoti jau atliktą apdailą, kas sudaro papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas.

Dažniausios klaidos perkant nebaigtos statybos namą

Pirkdami nebaigtą namą pirkėjai dažnai susiduria su panašiomis problemomis, kurios išryškėja tik pradėjus užbaigimo procesą:

    • vertinamas tik vizualinis namo baigtumas, ignoruojant techninę statinio būklę; 
    • nepatikrinama, ar statyba atitinka projektą; 
    • neįvertinamos realios objekto užbaigimo išlaidos; 
    • nepasidomima, ar objektą bus galima lengvai priduoti; 
    • neįvertinama namo inžinerinių sistemų kokybė. 

Taip pat dažnai iš pardavėjo negaunami visi reikalingi dokumentai, kurių vėliau prireikia statybos užbaigimui:

    • techninis darbo projektas (TDP);
    • pranešimas apie statybos pradžią;
    • išpildomosios geodezinės nuotraukos, kuriomis remiantis nustatytas 70–80 proc. baigtumas;
    • draudimo dokumentai;
    • kiti su statybos eiga ir teisiniu įforminimu susiję dokumentai.

Tokios klaidos gali lemti, kad iš pirmo žvilgsnio pigesnis būstas galiausiai tampa brangesnis už naujos statybos pilnai užbaigtą namą.

Ką būtina įvertinti prieš priimant sprendimą įsigyti nebaigtos statybos namą?

Prieš perkant nebaigtą namą svarbu atsakyti į kelis esminius klausimus:

    • Kiek darbų dar liko nebaigta? 
    • Ar statyba atitinka projektą? 
    • Ar atlikti arba planuojami sandarumo bandymai? 
    • Kokios realios užbaigimo išlaidos? 
    • Ar yra parengta visa reikalinga ir tvarkinga statybos dokumentacija?

Šie aspektai padeda įvertinti ne tik dabartinę būklę, bet ir realią riziką, susijusią su objekto užbaigimu.

Nebaigtos statybos namai išties gali atrodyti kaip ekonomiškas pasirinkimas, norintiems kuo greičiau turėti savo būstą. Tačiau šiuo atveju laimi tie pirkėjai, kurie galutinį sprendimą priima įvertinę visus techninius ir teisinius aspektus. Vien baigtumo procentas ar vizualinis vaizdas dažnai neatskleidžia tikrosios situacijos. Atsakingas įvertinimas prieš įsigyjant būstą padeda išvengti papildomų išlaidų, užsitęsusio statybos užbaigimo ir netikėtų problemų registruojant statinį.

Tokiais atvejais ypač svarbus objektyvus vertinimas – patyrę statybos ir dokumentacijos specialistai gali padėti įvertinti realią pastato būklę, nustatyti galimas rizikas bei numatyti, kokių papildomų darbų gali prireikti iki pilno sandorio užbaigimo.

Susisiekite dėl konsultacijos

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.
Paskelbta

Nebaigtos statybos namo pridavimas: ką svarbu žinoti apie leidimus ir reikalavimus

Nebaigtos statybos namo pridavimas

Nebaigtos statybos – gana dažnai pasitaikanti situacija, su kuria susiduria ne vienas namo statytojas. Užsitęsus darbams ar pasikeitus aplinkybėms, natūraliai kyla klausimas, kaip tinkamai įteisinti dar nebaigtą statinį ir nuo ko šį procesą reikėtų pradėti?

Nors iš pirmo žvilgsnio visa tai gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų procesas gana aiškiai reglamentuotas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nebaigtos statybos pridavimas, kada jis galimas, kokių dokumentų reikia ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, kad viskas vyktų sklandžiai.

Kas yra nebaigtos statybos pridavimas

Tai yra statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, kai statybos darbai dar nėra visiškai užbaigti. Kitaip tariant, fiksuojama esama statinio būklė ir jo baigtumo lygis, tačiau galutinis pridavimas dar nėra atliekamas. Nebaigtos statybos pridavimas suteikia galimybę įtraukti statinį į oficialią apskaitą ir sudaro sąlygas juo disponuoti – pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti – dar vykstant statyboms.

Kada galima registruoti nebaigtą statinį

Nebaigtą statinį galima registruoti tuomet, kai statybos darbai yra faktiškai pradėti ir statinio būklę galima nustatyti kadastrinių matavimų metu. Kadangi registruojami tik faktiškai egzistuojantys statiniai, vien projektinės dokumentacijos nepakanka – turi būti atlikti realūs statybos darbai. Statinio baigtumas nustatomas pagal kadastrinių matavimų duomenis, įvertinant realiai įrengtas konstrukcijas, tokias kaip pamatai, sienos ar kitos laikančiosios dalys. Remiantis šiais duomenimis nustatomas statinio baigtumo procentas ir statinys įregistruojamas kaip nebaigtas Registrų centre. Svarbu ir tai, kad statybos būtų vykdomos teisėtai – jei statiniui privalomas statybą leidžiantis dokumentas, jis turi būti išduotas ir galiojantis registravimo metu, kaip numatyta Statybos įstatyme.

Kokie objektai tinka nebaigtos statybos pridavimui

Nebaigtos statybos objektą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti galima tada, kai statyba jau pradėta ir galima nustatyti jos baigtumo procentą. Svarbi sąlyga – objektas turi realiai egzistuoti ne tik planuose ir atitikti numatytų teisės aktų reikalavimus. Registravimui gali teikti įvairius statinius, tačiau kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

Registruoti galima šiuos nebaigtos statybos objektus:

    •  individualius gyvenamuosius namus (vienbučius ir dvibučius);
    • kotedžus ar sublokuotus gyvenamuosius pastatus;
    • garažus (tiek atskirai stovinčius, tiek prijungtus prie pastato);
    • ūkinius ir pagalbinius pastatus;
    • sandėlius ir kitus ūkinės paskirties statinius;
    • kitus statinius.

Svarbu atkreipti dėmesį:

    • jei statiniui pagal teisės aktus reikalingas SLD, jis turi būti išduotas;
    • registruojami gali būti 1 ir 2 kategorijos nesudėtingi bei neypatingi statiniai;
    • jei SLD nėra privalomas, registravimo procedūra gali būti paprastesnė – kai kuriais atvejais nereikalinga ir eksperto pažyma;
    • sodo namams SLD dažniausiai nereikalingas, išskyrus atvejus, kai viršijami nustatyti normatyvai.

Kaip nustatomas statinio baigtumas

Statinio baigtumo procentas yra vienas svarbiausių kriterijų. Jis parodo, kiek darbų jau atlikta ir nustatomas remiantis faktine situacija vietoje. Vertinimo metu analizuojami pagrindiniai elementai:

    • pamatai;
    • konstrukcijos;
    • stogas;
    • inžinerinės sistemos;
    • apdailos lygis.

Šį vertinimą atlieka matininkas, kuris parengia kadastro duomenų bylą. Būtent ji tampa pagrindu registruojant objektą ir įforminant jo esamą būklę.

Kokie dokumentai reikalingi nebaigtos statybos pridavimui

Norint įregistruoti nebaigtą statinį, būtina pasirūpinti šiais pagrindiniais dokumentais:

    • statybą leidžiančiu dokumentu (SLD);
    • žemės sklypo nuosavybės dokumentais;
    • kadastrinių matavimų byla;
    • statinio kadastro duomenų byla;
    • statinio projektu (TDP);
    • pranešimu apie statybos pradžią;
    • geodezinėmis išpildomosiomis nuotraukomis;
    • statybos darbų draudimu ir jo apmokėjimo dokumentais.

Surinkus visus reikalingus dokumentus, pateikiamas prašymas registruoti statinį. Šiandien didžioji dalis procesų vykdoma elektroniniu būdu, todėl procedūra gana greita, jei visi dokumentai parengti tinkamai.

Dažniausios klaidos atliekant nebaigtos statybos pridavimą

Nors nebaigtos statybos namo pridavimas nėra sudėtingas, praktikoje dažnai pasitaiko aplinkybių, kurios jį gali prailginti arba apsunkinti. Viena dažniausių situacijų – statybos darbų neatitikimas patvirtintam projektui. Tokiais atvejais tenka tikslinti dokumentaciją, atlikti papildomus derinimus ar koreguoti projektinius sprendinius, tai neišvengiamai užtrunka.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai statinys įsigyjamas, tačiau statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neperregistruojamas naujo savininko vardu. Tai būtina procedūra, nes tik aktualūs ir teisingai įforminti dokumentai užtikrina sklandų nebaigtos statybos registravimo procesą. Neatlikus šio veiksmo, gali kilti nesklandumų teikiant duomenis registrui ar derinant kitus su statyba susijusius dokumentus.

Dar viena dažna problema – netiksliai atlikti kadastriniai matavimai, kai faktinė statinio būklė nesutampa su projektine dokumentacija. Net ir nedideli neatitikimai ar neįteisinti statybos pakeitimai gali sukelti papildomų rūpesčių, prailginti registravimo procesą ir pareikalauti papildomų veiksmų.

Kodėl verta įregistruoti nebaigtą statybą

Nors kai kurie savininkai linkę laukti statybų pabaigos, toks sprendimas ne visada naudingas. Įregistruotas statinys tampa oficialia turto dalimi, kurią galima lanksčiau valdyti. Tai suteikia galimybę parduoti objektą, gauti finansavimą ar paprasčiau planuoti tolimesnius darbus. Negana to, aiškus teisinis statusas padeda išvengti neaiškumų ateityje.

Apibendrinant galima teigti, kad nebaigtos statybos namo pridavimas yra praktiškas sprendimas tiems, kurie nori įteisinti statybos eigą dar nepasiekus galutinio rezultato. Nors procesas reikalauja pasiruošimo, laikantis nustatytų reikalavimų jis vyksta sklandžiai. Toks sprendimas ne tik suteikia daugiau aiškumo, bet ir galimybę lanksčiau valdyti savo turtą viso statybų proceso metu.

Jei planuojate nebaigtos statybos pridavimą, bet nesate tikri, nuo ko pradėti, verta pasikonsultuoti su specialistais – tai padeda išvengti klaidų ir užtikrina sklandų visą registravimo procesą.

Susisiekite dėl konsultacijos

 

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.
Paskelbta

Statybos defektinis aktas: ekspertų patarimai prieš perkant būstą

Statybos defektinis aktas

Būsto pirkimas yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau įsigydami nekilnojamąjį turtą pirkėjai paprastai vertina tik vietą, kainą ir interjerą, visiškai pamiršdami svarbiausią dalyką – tikrąją būsto techninę būklę. Net tvarkingai atrodantis butas ar namas gali slėpti plika akimi nematomus statybos defektus. Jie dažnai paaiškėja tik po sandorio, o remonto išlaidos gali siekti tūkstančius eurų. NT ekspertai rekomenduoja prieš sandorį atlikti profesionalią būsto patikrą ir sudaryti statybos defektinį aktą.

Kas yra statybos defektinis aktas

Defektinis aktas – tai oficialus dokumentas, kuriame statybų ekspertas užfiksuoja visus nustatytus statinio ar būsto defektus: jų vietą, mastą, galimas atsiradimo priežastis bei siūlomus sprendimus. Šis dokumentas yra ne tik techninė išvada, bet ir teisėta apsauga pirkėjui ar savininkui, nes jame fiksuojama objektyvi būsto būklė ir jį galima panaudoti derybose ar teisiniuose ginčuose.

Kokia informacija pateikiama defektiniame akte

Defektinis aktas – tai detali profesionalaus statybų eksperto išvada, kurioje paprastai:

      • fiksuojami visi pastebėti trūkumai nuo konstrukcinių problemų iki smulkių apdailos broko ženklų – tai gali būti sienų įtrūkimai, netinkamai sumontuoti langai, stogo nuotėkiai ar defektai inžinerinėse sistemose;
      • kiekvienas nustatytas defektas pažymimas tiksliame objekte ar patalpoje, nurodoma jo dydžio ir pobūdžio svarba, kad pirkėjas ar savininkas galėtų aiškiai suprasti problemos mastą;
      • ekspertai pateikia analizę, kas galėjo sukelti defektą – netinkama statyba, blogas medžiagų pasirinkimas, montavimo klaidos ar drėgmės poveikis; tai padeda nustatyti ar problema pavojinga, ar ją galima lengvai pašalinti;
      • pateikiami konkretūs sprendimai kaip pašalinti defektus – ar reikia remonto darbų, ar pakanka kosmetinių pataisymų, kokias medžiagas ir technologijas geriausia rinktis;
      • nurodomas bendras defektų įvertinimas ir jų reikšmė būsto būklei, kad pirkėjas galėtų priimti labiau informuotą sprendimą dėl turto įsigijimo.

Kam gali būti naudojamas defektinis aktas

Šis dokumentas yra vertinga apsaugos priemonė pirkėjui, savininkui ir rangovui, nes jį galima panaudoti įvairiose situacijose:

    • derybose dėl nekilnojamojo turto kainos – žinodamas objektyvius defektus, pirkėjas gali pagrįstai reikalauti sumažinti kainą arba papildomų darbų iš pardavėjo;
    • sprendžiant garantinius rangovo įsipareigojimus – jei defektai atsiranda nepasibaigus garantiniam laikotarpiui, remiantis aktu galima nustatyti atsakomybę ir pagrįsti pretenziją dėl statybų broko rangovui;
    • draudimo ar teisiniuose procesuose – oficialus dokumentas gali būti naudojamas draudimo išmokoms ar teisiniams ginčams pagrįsti;
    • statybų ekspertizėje – ekspertai naudoja defektinį aktą kaip pagrindą vertinant statinio kokybę, atliktų darbų kokybę ar planuojant remonto ir modernizavimo darbus.

Kodėl būtina atlikti būsto patikrą prieš pirkimą

Vizualiai tvarkingas būstas dar nereiškia, kad jame nėra konstrukcinių ar techninių problemų. Net naujos statybos butas ar neseniai renovuotas namas gali slėpti rimtus defektus, kurie matomi tik patyrusio eksperto akimis. Atliekant profesionalią būsto patikrą prieš pirkimą, statybų ekspertai neapsiriboja vien estetiniu objekto įvertinimu – profesionali patikra padeda nustatyti paslėptus defektus, kurie gali virsti dideliais finansiniais nuostoliais jau po sandorio. Tai reiškia, kad prieš pasirašydami pirkimo sutartį galite tiksliai žinoti:

    • kur slypi rizikos taškai;
    • kokių remonto darbų reikės ateityje;
    • ar būstas atitinka jūsų lūkesčius ir numatomą biudžetą.

Trumpai tariant, būsto patikra prieš pirkimą – tai investicija į ramybę ir finansinę saugą, kuri padeda išvengti netikėtų išlaidų ir suteikia pagrindą priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Kas tikrinama būsto patikros metu

Profesionalios patikros metu dažniausiai vertinama pastato:

    • konstrukcijų būklė – pamatų būklė, sienų deformacijos ir įtrūkimai, perdangų būklė;
    • stogo ir fasado būklė – stogo dangos kokybė, lietaus nuvedimo sistema, fasado defektai;
    • langai ir durys – montavimo kokybė, sandarumas, galimi šilumos nuostoliai;
    • drėgmės ir šilumos problemos – šilumos izoliacija, galimi pelėsio židiniai, drėgmės kaupimasis konstrukcijose;
    • inžinerinės sistemos – šildymo sistema, vandentiekis ir kanalizacija, vėdinimo sprendimai (vertinimas atliekamas vizualiai, nebandant sistemų);
    • vertinama paslėptų defektų rizika,  kurie gali tapti rimtomis problemomis ateityje.

Dažniausiai nustatomi būsto defektai

Atliekant būsto patikras Lietuvoje dažniausiai nustatomos šios problemos:

    • sienų įtrūkimai, kurie gali atsirasti dėl: pamatų sėdimo, konstrukcinių klaidų, netinkamai atliktų statybos darbų;
    • netinkamai sumontuoti langai, dėl ko gali susidaryti šilumos nuostoliai, kauptis kondensatas atsirasti pelėsis;
    • stogo defektai – net ir nedidelės montavimo klaidos gali sukelti: vandens pratekėjimą, šilumos nuostolius, konstrukcijų pažeidimus;
    • hidroizoliacijos problemos – netinkama hidroizoliacija dažnai sukelia: drėgmę sienose, pelėsį, vidaus apdailos pažeidimus. 

Kaip statybos defektinis aktas padeda derėtis dėl būsto kainos

Profesionaliai parengtas defektinis aktas suteikia objektyvų pagrindą deryboms su pardavėju. Nustačius defektus galima:

    • pagrįstai sumažinti būsto kainą;
    • reikalauti defektų pašalinimo prieš sandorį;
    • įvertinti būsimų remonto darbų kaštus.

Praktikoje neretai būsto patikra leidžia sutaupyti kelis tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų.

Kada verta užsakyti būsto patikrą

Būsto patikrinimą rekomenduojama atlikti prieš pasirašant pirkimo sutartį. Optimalus momentas:

    • prieš pasirašant preliminarią sutartį;
    • prieš sumokant rezervacijos ar avanso mokestį;
    • prieš galutinį sandorį pas notarą.

Ypač svarbu patikrą atlikti jei:

    • perkate naujos statybos būstą;
    • būstas neseniai renovuotas ar įrengtas;
    • matote įtrūkimus ar kitus statybos defektus.

Kiek kainuoja būsto patikra prieš pirkimą

Būsto patikros kaina priklauso nuo:

    • objekto ploto;
    • statinio tipo;
    • patikros apimties.

Dažniausiai profesionali būsto patikra kainuoja 500 Eur – nedidelė investicija, palyginti su galimomis netikėtoms išlaidoms po sandorio.

Ši patikra leidžia:

    • išvengti brangių remonto darbų ateityje;
    • sužinoti tikrąją būsto būklę ir pasitikėti savo sprendimu;
    • priimti saugų ir pagrįstą sprendimą dėl pirkimo.

Įvertinkite tai kaip investiciją į ramybę ir saugumą – keli šimtai eurų šiandien gali sutaupyti tūkstančius rytoj.

Dažniausios būsto pirkėjų klaidos

Perkant nekilnojamąjį turtą dažnai daromos šios klaidos:

    • būstas vertinamas tik vizualiai;
    • nevertinama konstrukcijų būklė;
    • pasitikima tik pardavėjo informacija;
    • neatliekama profesionali statybų ekspertizė.

Tokios klaidos gali lemti dideles finansines problemas ateityje.

Profesionalus būsto patikrinimas prieš pirkimą

Planuojate pirkti butą, namą ar kotedžą? Rekomenduojame prieš sandorį atlikti profesionalią būsto patikrą ir parengti statybos defektinį aktą Tai padės:

    • nustatyti matomus statybos defektus ir galimus paslėptų defektų požymius;
    • objektyviai įvertinti būsto būklę;
    • turėti dokumentuotą ekspertų išvadą.

Susisiekite su mumis ir užsisakykite būsto patikrą prieš pirkimą. Mūsų statybų ekspertai padės priimti saugų ir pagrįstą sprendimą.

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.
Paskelbta

Statybos užbaigimo deklaracija: vienbučiai ir dvibučiai namai

Darbų pabaiga daugeliui atrodo kaip galutinis ir gana paprastas etapas, tačiau realybėje būtent šioje statybų dalyje dažniausiai kyla daugiausia klausimų. Namas stovi, darbai atlikti, tačiau teisiškai objektas dar negali būti laikomas užbaigtu.

Kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nekeltų problemų ateityje, būtinas oficialus užbaigimo procesas. Toliau aptarsime, kas yra statybos užbaigimo deklaracija, kada ji reikalinga, kaip ir kur ją pateikti.

Kas yra statybos užbaigimo deklaracija

Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad naujo nekilnojamo objekto statymas ar rekonstrukcija yra baigti laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, statybos techninių reglamentų (STR) bei patvirtinto projekto sprendinių. Dokumentą teikia statytojas (pastato savininkas) arba jo įgaliotas atstovas per informacinę Teritorijų planavimo ir statybos vartų sistemą.

Ši deklaracija yra esminis viso proceso etapas, nes be jos pastatas negali būti teisėtai naudojamas, registruojamas Nekilnojamojo turto registre ar perleidžiamas (parduodamas, dovanojamas, įkeičiamas) kitiems valdytojams. Deklaracija patvirtina, kad:

    • statinys įgyvendintas pagal projektą;
    • nepažeisti saugos, aplinkosaugos ir energinio naudingumo reikalavimai;
    • pastatas yra saugus ir tinkamas naudoti.

Kada reikia pildyti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą?

Deklaracija pildoma šiais atvejais:

    • po naujo objekto pastatymo, siekiant jį teisėtai naudoti ir įregistruoti – be patvirtintos deklaracijos Registrų centras objekto neįregistruos kaip tinkamo naudoti;
    • po rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, kai buvo pakeisti pastato tūris, paskirtis, konstrukciniai sprendiniai.

Reikalingi dokumentai deklaracijai apie statybos užbaigimą

Norint sėkmingai pateikti deklaraciją, būtina parengti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti teisėtai ir laikantis projekto.

    • Statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas).
    • Statinio projektas (su visomis laidomis) – patvirtintas techninis darbo projektas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir korekcijas.
    • Statinio kadastro duomenų byla (kadastriniai matavimai) – rengiama atestuoto matininko pagal faktinius statinio išmatavimus; privaloma tiek visiškam, tiek daliniam statybos užbaigimui.
    • Energetinio naudingumo sertifikatas, kuris patvirtina statinio energinę klasę; A, A+ ar A++ klasė privaloma gyvenamiesiems pastatams, pastatytiems po 2021 m.
    • Požeminių tinklų geodezinė nuotrauka, kuri parodo faktiškai įrengtų požeminių inžinerinių tinklų vietą ir gylį.
    • Namo išpildomoji dokumentacija, kur fiksuojamas statinio faktinis įrengimas pagal projektą – apima brėžinius, techninius sprendimus ir pakeitimus, atliktus statybos metu; reikalinga statybos užbaigimui patvirtinti ir būsimiems techniniams įvertinimams.
    • Pranešimas apie statybų pradžią – oficialus pranešimas savivaldybei kada objektas pradėtas statyti.
    • Civilinio statybų draudimo ir mokėjimo kvito kopija – tai privalomas draudimas, skirtas apsaugoti nuo žalos, kuri statybos metu gali būti padaryta tretiesiems asmenims ar jų turtui. 
    • Vandens tyrimų dokumentai arba gręžinio pasas – dokumentai, kurie patvirtina vandens kokybę ir tiekimo galimybes; gali būti miesto vandentiekio vandens tyrimai arba gręžinio pasas, jei naudojamas nuosavas gręžinys.
    • Atnaujinto žemės sklypo kadastro byla – dokumentai, kuriuose fiksuojamos sklypo ribos, plotas, vietovės ypatumai ir nuosavybės duomenys po statybos.
    • Dvibučio namo garso matavimo protokolas, kuriame pateikiami garso izoliacijos matavimų rezultatai tarp butų dvibučiame name.

Deklaracija apie statybos užbaigimą: pildymo pavyzdys

Statybos užbaigimo deklaracija pildoma ir pateikiama elektroniniu būdu per Teritorijų planavimo ir statybos vartų sistemą (TPS vartai), administruojamą Aplinkos ministerijos, kurioje atliekami visi pagrindiniai statybų derinimo, leidimų išdavimo ir statinio pridavimo procesai.

    • Pasirinkite ekspertas, sudarykite su jais sutartį. 
    • Prisijunkite prie https://www.planuojustatau.lt/ sistemos.
    • Užpildykite deklaracijos formą.
    • Įkelkite visus reikalingus dokumentus.
    • Pateikite deklaraciją nagrinėjimui.
    • Laukite patvirtinimo.

Jeigu dokumentai parengti tvarkingai ir teisingai, visas procesas gali užtrukti vos kelias dienas.

Ką daryti po to, kai deklaracija patvirtinta

Patvirtinus deklaraciją, statybų procesas laikomas teisiškai užbaigtu. Kitas žingsnis – pastato registravimas Nekilnojamojo turto registre. Priklausomai nuo paslaugos kainos, procedūra trunka nuo 3 iki 10 darbo dienų.

Kada reikalinga nebaigtos statybos deklaracija

Pažyma apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (nebaigtos statybos deklaracija) patvirtina, kad statyba vykdyta pagal patvirtintą projektą. Ji reikalinga registruojant nebaigtą statyti objektą arba jį išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro. Statinio baigtumo procentas nustatomas statinio kadastro duomenų byloje.

Pažymą Statybos įstatymo nustatytais atvejais parengia statytojas arba jo įgaliotas atstovas; kartu pateikiami reikiami statybos ir geodeziniai dokumentai. Pažymą tvirtina įgalioti ekspertai.

Kaip mes galime jums padėti

Jei susiduriate su statybų užbaigimo iššūkiais, norite išvengti klaidų ir gaišaties, susisiekite su UAB „Statybos procesų valdymas“ komanda. Įvertinsime situaciją, pasiūlysime sprendimą ir padėsime užbaigti statybas sklandžiai ir be nereikalingo streso.

Mūsų paslaugos:

Pasirinkite profesionalų komandą – susisiekite su mumis ir aptarkime jūsų projektą.

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.