Statant pavėsinę, malkinę, šiltnamį ar nedidelį sandėliuką dažnas galvoja: „Tai juk tik nesudėtingas statinys – juk čia leidimų nereikia!“ Tačiau toks požiūris gali virsti nemaloniomis pasekmėmis – bauda, įpareigojimu nugriauti ar statybos stabdymu. Nesudėtingiems statiniams leidimai tikrai ne visada būtini, bet yra aiškios taisyklės, kada jų reikia, o kada – ne. Šiame straipsnyje viską paaiškinsime paprastai, su pavyzdžiais ir patarimais.
Kas yra nesudėtingas statinys?
Pagal galiojančius teisės aktus, nesudėtingas statinys – tai toks statinys, kuris pasižymi nedideliu aukščiu, plotu, konstrukciniu paprastumu ir dažniausiai statomas be intensyvaus žmonių naudojimo. Jie dažniausiai naudojami ūkinei ar pagalbinei paskirčiai ir nekelia pavojaus aplinkiniams.
Nesudėtingi statiniai skirstomi į dvi grupes:
- I grupės – iki 50 m² ploto ir iki 5 m aukščio. Paprastai statomi kaimo vietovėse.
- II grupės – iki 80 m² ploto ir iki 8,5 m aukščio. Gali būti ir mieste, bet taikomi papildomi reikalavimai.
Pavyzdžiai, kas laikoma nesudėtingais statiniais:
- šiltnamis,
- pavėsinė,
- lauko virtuvėlė,
- malkinė,
- sandėliukas,
- garažas,
- tvora (jei ne aukštesnė nei leidžiama),
- mažas baseinas ar vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai.
Svarbu suprasti, kad net jei statinys „atrodo“ nesudėtingas – reikia įvertinti jo vietą, dydį ir paskirtį, nes nuo to priklauso leidimo būtinybė.
Kada nesudėtingam statiniui leidimas nėra reikalingas?
Statybos leidimas dažniausiai nėra būtinas, kai statinys atitinka tam tikrus kriterijus. Jei tenkinamos visos žemiau pateiktos sąlygos – galite statyti be leidimo.
Leidimo NEREIKIA, jei:
- statote I grupės nesudėtingą statinį (iki 50 m², iki 5 m aukščio),
- statybos vykdomos kaimo vietovėje arba miesto teritorijoje už gyvenamosios teritorijos ribų,
- statinys statomas ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos,
- statinys nekelia poveikio kaimyniniam sklypui,
- teritorija nėra kultūros paveldo objektas ar saugoma teritorija,
- nėra planuojami vandentiekio, elektros ar kiti sudėtingi įvadai.
Pavyzdys: Jeigu norite savo sode pasistatyti 20 m² šiltnamį ir gyvenate kaimo vietovėje – leidimas nėra būtinas.
Tačiau jei tas pats šiltnamis būtų statomas Vilniaus senamiestyje – situacija kardinaliai keistųsi.
Kada leidimas yra būtinas net ir nesudėtingam statiniui?
Nors iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas statinys atrodo kaip labai paprastas statybos objektas, teisės aktai numato nemažai išimčių, kai leidimo vis dėlto reikia. Šios išimtys dažniausiai susijusios su vietove, kurioje planuojama statyba, bei galimu poveikiu aplinkai ar kaimynams.
Viena dažniausių priežasčių – vietovės statusas. Jei sklypas yra kultūros paveldo teritorijoje, miesto istorinėje dalyje ar gamtos saugomoje zonoje, net nedidelė pavėsinė gali reikalauti leidimo. Tokiu atveju būtina atsižvelgti ne tik į objekto dydį, bet ir į specifinius apribojimus, kurie gali būti nustatyti konkrečiam sklypui.
Kita situacija – statinys per arti sklypo ribos. Net jei statote nedidelę malkinę ar sandėliuką, bet planuojate ją įrengti arčiau nei 1 metras nuo kaimyno teritorijos, leidimas gali būti reikalingas, ypač jei neturite jo raštiško sutikimo. Toks atstumo pažeidimas laikomas galimu kaimyno interesų pažeidimu, ir tai jau laikoma planavimo bei projektavimo trūkumu.
Taip pat leidimas bus būtinas, jei planuojate jungti inžinerinius tinklus, pvz., elektros įvadą, vandens tiekimą ar kanalizaciją. Net jei pats statinys yra mažas, bet jame planuojama naudoti elektrą ar vandenį – tai jau laikoma sudėtingesne statyba.
Jeigu norite statyti nesudėtingą statinį miesto teritorijoje (ypač daugiabučių kiemuose ar senamiesčiuose), leidimo gali prireikti net labai paprastiems objektams, tokiems kaip vaikų žaidimų aikštelės elementai, pavėsinės ar net didesnės šiukšliadėžės aikštelės.
Kaip pateikti prašymą, jei leidimas visgi reikalingas?
Jei jūsų atvejis patenka į leidimo reikalaujančių kategoriją, statybos leidimas turi būti prašomas per elektroninę Infostatyba sistemą. Procedūra nėra sudėtinga, bet reikalauja tam tikrų dokumentų ir tikslumo.
Visų pirma jums reikės supaprastinto statinio projekto, kuriame turi būti aiškiai nurodyta:
- kur statinys bus įrengtas,
- kokie jo matmenys,
- kaip užtikrinama, kad nebus pažeisti kaimyniniai sklypai ar bendro naudojimo infrastruktūra.
Be to, reikės pateikti nuosavybės dokumentus (kad esate sklypo savininkas), o kai kuriais atvejais – kaimyno raštišką sutikimą, jei statoma arčiau nei leidžiama ar naudojama bendra teritorija.
Prašymo pateikimas per sistemą gali užtrukti apie 15–30 minučių, o leidimo išdavimo terminas – apie 20 darbo dienų. Paprastai šis procesas yra nemokamas, nebent reikalaujama ekspertizės ar papildomų derinimų.
Dažniausios klaidos ir pažeidimai
Statant nesudėtingą statinį dažnai pasikliaujama nuojauta ar „kaimynų pavyzdžiu“, o ne tikrais teisės aktais. Dėl to kyla viena didžiausių problemų – statybos pradedamos be leidimo tada, kai jo vis dėlto reikėjo. Tokie atvejai gali baigtis ne tik piniginėmis baudomis, bet ir įpareigojimu nugriauti statinį arba iš naujo atlikti projektavimo darbus.
Viena iš dažniausių klaidų – statybos kultūros paveldo teritorijoje be leidimo. Net jei objektas mažas ir laikomas nesudėtingu, šiose zonose taikomi griežtesni reglamentai. Neretai žmonės net nežino, kad jų sklypas patenka į tokią teritoriją – šią informaciją būtina pasitikrinti iš anksto.
Kita dažna klaida – statinys pastatytas arčiau nei 1 metras nuo kaimyno sklypo ribos, o raštiško sutikimo nebuvo. Tokiu atveju, jei kaimynas pateikia skundą, statybos gali būti laikomos neteisėtomis, net jei objektas fiziškai atitinka visus kitus parametrus.
Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai statinys viršija leistinus matmenis. Pavyzdžiui, planuota statyti malkinę iki 50 m², bet realiai ji užima 60 m², o tai jau nebelaikoma I grupės nesudėtingu statiniu. Tokia situacija vėlgi priskiriama prie statybų be leidimo.
Galiausiai – projektavimo trūkumai. Net jei statinys nedidelis, tam tikrais atvejais reikalaujamas supaprastintas projektas, kuris neatitinka reikalavimų – nėra aiškių atstumų, nenurodyti aukščiai, trūksta sklypo plano. Toks dokumentas negali būti priimtas per Infostatybą ir vėluoja leidimo išdavimas.
Praktiniai pavyzdžiai ir žmonių patirtys
Statybos sferoje daugiausia išmokstama per praktiką – dažnai savo arba kitų klaidų. Todėl pravartu peržvelgti realius atvejus, kurie parodo, kokios situacijos dažniausiai pasitaiko, ir kaip jų galima išvengti.
Pavyzdys 1: Pastatyta pavėsinė mieste be leidimo
Vidas nusprendė savo miesto sode pasistatyti 25 m² pavėsinę. Nors ji atrodė nedidelė ir nesudėtinga, paaiškėjo, kad teritorija patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną. Savivaldybė gavo skundą iš kaimyno, ir statybos buvo pripažintos neteisėtomis. Vidas turėjo nugriauti statinį arba gauti pavėluotą leidimą su ekspertizės išvadomis – tai kainavo brangiau nei pati statyba.
Pavyzdys 2: Supaprastintas projektas – leidimas išduotas per 2 savaites
Rasa norėjo statyti 40 m² malkinę savo sodyboje kaime. Ji kreipėsi į projektuotoją, kuris parengė aiškų supaprastintą projektą, pažymėjo visas ribas ir atstumus, ir pridėjo sklypo nuosavybės dokumentus. Leidimas buvo išduotas per 10 darbo dienų be jokių trukdžių.
Pavyzdys 3: Statybos per arti kaimyno tvoros
Stasys pasistatė sandėliuką 0,8 m atstumu nuo sklypo ribos, tikėdamas, kad „niekam netrukdys“. Kaimynas kreipėsi į inspekciją, ir Stasys buvo įpareigotas nugriauti statinį arba perkelti jį toliau. Galiausiai turėjo iš naujo samdyti projektavimo įmonę ir pateikti leidimo prašymą su sutikimu.
Reikia pagalbos?
Jeigu planuojate statyti nesudėtingą statinį ir abejojate, ar jums reikia leidimo – stav.lt ekspertai gali jums padėti. Nesvarbu, ar tai šiltnamis, malkinė, ar sandėliukas – padėsime įvertinti situaciją, parengti projektą ir gauti visus reikalingus dokumentus. Statykite ramiai ir teisėtai – mes pasirūpinsime technine dalimi.