Karkasiniai namai Lietuvoje tapo vienu populiariausių pasirinkimų tarp šiuolaikinių statytojų. Jie statomi greičiau nei mūriniai, yra lengvesni, energetiškai efektyvūs ir dažnai pigesni tiek statybos metu, tiek eksploatacijoje. Vis dėlto, nors pats principas atrodo paprastas – karkasas, šiltinimas, apdaila – kiekvienas etapas turi savo specifiką, klaidų riziką ir techninius niuansus.
Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip statomas karkasinis namas nuo pamatų iki raktų, kokie yra pagrindiniai darbų etapai ir ką būtina žinoti kiekvienam, svarstančiam tokį sprendimą. Nuo projektavimo iki dokumentų – viskas žingsnis po žingsnio.
Kuo karkasinis namas skiriasi nuo mūrinio?
Pagrindinis karkasinio namo ypatumas – laikančiąją funkciją atlieka ne siena, o karkasas, kuris dažniausiai gaminamas iš medienos. Tai reiškia, kad sienos iš esmės yra „užpildas“, o ne masyvios konstrukcijos kaip mūriniuose pastatuose. Dėl to karkasiniai namai yra žymiai lengvesni – mažesnės apkrovos pamatams, mažesnis medžiagų kiekis ir greitesnis montavimas.
Kitas didelis privalumas – statybos greitis. Karkasinį namą, ypač jei jis gaminamas gamykloje, galima pastatyti per kelis mėnesius, o esant gerai organizacijai – net per kelias savaites. Tai ypač patogu tiems, kurie nori įsikelti greitai arba taupyti išlaidas nuomai statybų metu.
Kalbant apie šilumines savybes, karkasiniai namai išsiskiria puikia šilumos izoliacija, nes šiltinimo sluoksnis iš karto integruojamas į sienos konstrukciją. Tinkamai apšiltintas karkasinis namas atitinka A++ klasę be didelių papildomų investicijų.
Tačiau kartu tai reikalauja didesnio tikslumo – sandarinimas, garo ir vėjo izoliacija, tiksli geometrija – viskas turi būti atlikta preciziškai, nes priešingu atveju atsiras šilumos nuostoliai, pelėsis ar deformacijos. Skirtingai nei mūriniuose pastatuose, klaidoms čia mažiau vietos.
1. Sklypo paruošimas ir projektavimas
Karkasinio namo statyba, kaip ir bet kurio kito statinio, prasideda ne nuo lentų ar plaktuko, o nuo gero planavimo. Nuo to, kaip pasiruošite prieš statybas, priklausys viso projekto sėkmė. Pirmiausia būtina tinkamai įvertinti sklypą ir paruošti dokumentaciją, pritaikytą būtent karkasiniam sprendimui.
Sklypo analizė ir vietos parinkimas
Prieš bet kokį projektavimą būtina atlikti grunto tyrimus, kurie padeda nustatyti, kokio tipo pamatai tiks jūsų atveju. Kadangi karkasinis namas yra lengvesnis nei mūrinis, dažnai galima naudoti ekonomiškesnius pamatus, pvz., gręžtinius ar plokštuminius, tačiau sprendimą vis tiek turi priimti specialistai.
Taip pat svarbu įvertinti sklypo reljefą, saulės kryptis, vėjų zonas, atstumus iki kaimynų, kad namas būtų ne tik pagal taisykles, bet ir patogus gyventi. Karkasiniai namai yra jautresni drėgmei, todėl būtina suplanuoti gerą drenažą ir aplinkos nuolydžius.
Projekto parengimas
Karkasinio namo projektas turi atitikti statybos techninius reglamentus ir būti pritaikytas pasirinktai statybos technologijai. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kataloginis projektas tiks karkasui – reikia, kad būtų aiškiai suprojektuota sienų struktūra, mazgai, šiltinimo sluoksniai, mazgų sandarinimas, konstrukciniai tvirtinimai.
Jei ruošiatės statyti ne ūkio būdu, o naudotis gamykliniu sprendimu – būtina suderinti projektą su pasirinktu gamintoju, nes kiekviena įmonė gali turėti savas specifikacijas dėl karkaso tipo, medienos matmenų ar plokščių išdėstymo.
Kai projektas parengtas, teikiama paraiška statybos leidimui gauti per Infostatyba sistemą. Kai kuriais atvejais, jei namas nedidelis ir statomas ne mieste, gali užtekti ir supaprastinto projekto ar net tik pranešimo apie statybos pradžią – bet tai įvertinti turi projektuotojas ar konsultantas.
2. Pamatų įrengimas karkasiniam namui
Nors karkasinis namas yra lengvesnis už mūrinį, tvirti pamatai jam vis tiek būtini – ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kur svarbu apsauga nuo šalčio, drėgmės ir dirvožemio judėjimo. Kad pamatai būtų ilgaamžiai ir atitiktų konstrukcinius reikalavimus, jų pasirinkimas ir įrengimas turi būti atliekamas atsakingai.
Dažniausiai naudojami pamatų tipai
Dėl mažesnio svorio karkasiniams namams dažnai tinka ekonomiškesni sprendimai, palyginti su mūrinių pastatų pamatais. Dažniausi variantai:
- Gręžtiniai pamatai su rostverku – vienas populiariausių pasirinkimų. Jie tinka įvairiems gruntams, yra pigesni, greitai įrengiami ir leidžia išlaikyti konstrukcijos stabilumą. Po grindimis dažnai paliekama vėdinama ertmė, todėl labai svarbus sandarinimas.
- Juostiniai pamatai – naudojami, kai gruntas stabilus ir reikalinga vientisa atrama po visomis sienomis. Jie leidžia įrengti šiltintas plokštes ar sandarius grindų sprendimus.
- Plokštuminiai pamatai (monolitinė plokštė) – puikus sprendimas A++ klasės namams. Tai brangesnis variantas, tačiau užtikrina ne tik tvirtumą, bet ir sandarumą bei energinį efektyvumą.
Sprendimą dėl pamatų visada turėtų priimti projektuotojas kartu su geologu ir statybos inžinieriumi – tik jie gali įvertinti grunto ypatybes ir pastato apkrovas.
Pamatų paruošimas
Įrengiant pamatus itin svarbus horizontalaus paviršiaus lygumas, nes karkaso konstrukcija reikalauja preciziškumo – kiekvienas milimetras turi reikšmės. Karkasiniai namai „neatleidžia klaidų“, o netinkamas pamatų lygis vėliau privers koreguoti sienų geometriją arba rizikuoti sandarumu.
Ne mažiau svarbi ir hidroizoliacija – ją reikia įrengti iškart po pamatų užpylimo, kad medinė konstrukcija būtų apsaugota nuo drėgmės kilimo iš grunto. Dažnai naudojama bituminė danga, EPDM juostos ar specialios membranos.
Taip pat šiame etape būtina numatyti visų komunikacijų įvadus – elektros, vandens, kanalizacijos. Jeigu jų neįvesite dabar, vėliau gali tekti gręžti pamatus ar ardyti grindis.
Kai pamatai subręsta ir yra pilnai paruošti – galima pradėti vieną įdomiausių statybos etapų: karkaso gamybą ir surinkimą.
3. Karkaso gamyba ir surinkimas
Šiame etape prasideda tikroji karkasinio namo statyba – kyla sienos, formuojami tarpai langams ir durims, montuojamos stogo konstrukcijos. Tai momentas, kai projektas iš popieriaus pamažu virsta realiu statiniu, o namo forma tampa matoma vos per kelias dienas.
Medienos paruošimas ir impregnavimas
Pagrindinė karkaso medžiaga – statybinė mediena, dažniausiai 45×145 mm ar 45×195 mm profilio. Ji turi būti sertifikuota, džiovinta (iki 18–20 % drėgmės), kalibruota ir dažnai dar papildomai impregnuota nuo pelėsio, vabzdžių ar ugnies. Naudojant drėgną, nesertifikuotą ar nežinomos kilmės medieną, statinio deformacija yra tik laiko klausimas.
Impregnavimas atliekamas specialiomis priemonėmis, dažnai su spalvotu pigmentu (kad matytųsi padengimas). Tai ne tik privalomas ilgaamžiškumo garantas, bet ir svarbus dokumentuojant darbų eigą.
Karkasinės sienos ir stogo santvaros
Sienos dažniausiai gaminamos dviem būdais: vietoje ant statybvietės arba gamykloje kaip skydai. Pastarasis variantas greitesnis ir tikslesnis, bet brangesnis. Statant vietoje, lentos sukabinamos pagal projektą, suformuojant reikiamas ertmes šiltinimo sluoksniui, langams, durims, perdangoms.
Sumontavus pirmąjį vainiką ant pamatų, pradedama statyti sienos: iš pradžių kampai, tada likusios atkarpos, suformuojamos angos langams ir durims, montuojami viršutiniai vainikai. Sienos sustiprinamos laikinomis atramomis, kol nebus sumontuotas stogas.
Stogo santvaros – tai trikampės ar kitokios formos medinės konstrukcijos, kurios atlaiko visą stogo dangos svorį ir vėjo apkrovas. Jos montuojamos po to, kai sienos pilnai surinktos ir išlygintos. Svarbiausias šio darbo aspektas – geometrija: net ir mažas nuokrypis gali sukelti stogo deformaciją ar sunkumus dengiant dangą.
Sienų tvirtinimas ir konstrukcijos stabilizavimas
Kai karkasas sumontuotas, atliekami tvirtinimo ir standumo darbai – montuojamos vėjo apkrovas laikančios plokštės (dažniausiai OSB arba MFP), įrengiamos įstrižinės atramos, papildomi kampų tvirtinimai. Visa tai būtina, kad konstrukcija išlaikytų vertikalumą ir nebūtų jautri šoninėms jėgoms (ypač vėjui ar sniego apkrovoms).
Galiausiai statinys suformuotas ir stabilus – galima pereiti prie jo „užpildymo“: šiltinimo, sandarinimo ir apsaugos nuo išorinių veiksnių.
4. Šiltinimas ir sandarinimas
Karkasinio namo šiluminės savybės tiesiogiai priklauso nuo to, kaip kokybiškai ir sandariai jis apšiltintas. Skirtingai nei mūriniai namai, kuriuose sienos pačios turi tam tikrą šiluminę varžą, karkasinė konstrukcija reikalauja itin kruopštaus izoliacijos ir sandarumo sprendimų įgyvendinimo. Šiame etape padarytos klaidos gali lemti ne tik šilumos nuostolius, bet ir rimtas problemas – pelėsį, vėjo prapūtimus ar net konstrukcijos puvimą.
Kuo šiltinami karkasiniai namai?
Dažniausiai naudojamos šios medžiagos:
- Akmens vata – patikimiausias ir plačiausiai naudojamas pasirinkimas. Ji nedegi, puikiai sugeria garsą ir nesusispaudžia. Tinka tiek sienoms, tiek stogui, tiek perdangoms.
- Stiklo vata – lengvesnė, pigesnė už akmens vatą, bet mažiau tanki, todėl dažniau naudojama vidaus pertvaroms ar luboms.
- PUR (poliuretano) putos – purškiamos tiesiai į ertmes, pasižymi puikiu sandarumu, tačiau reikalauja specialios įrangos ir didesnių investicijų.
- Celiuliozinė vata – natūrali, ekologiška medžiaga, puikiai tinkanti kvėpuojantiems sprendimams, bet reikalaujanti gero sandarumo sluoksnio.
Šiltinimo storis priklauso nuo reikalaujamos energinės klasės – A+ ar A++ namams dažniausiai šiltinama 25–35 cm vatos sluoksniu.
Vėjo ir garo izoliacijos montavimas
Tinkamas garo ir vėjo izoliacijos sluoksnių įrengimas – tai viena svarbiausių karkasinio namo statybos dalių. Iš vidaus montuojama garo izoliacinė plėvelė, kuri neleidžia drėgmei iš patalpų patekti į šiltinimo sluoksnį, o iš išorės – vėjui atspari membrana, kuri saugo nuo prapūtimų ir atmosferos drėgmės.
Plėvelės klijuojamos persidengiant, klijuojant siūles specialiomis juostomis. Ypač svarbūs langų, durų, perdangų mazgai – būtent čia dažniausiai atsiranda sandarumo trūkumai.
Konstrukcijų sandarumo svarba
Karkasinis namas – tai ne „kvėpuojantis“ statinys, o tiksliai užsandarinama sistema, kurioje oro cirkuliacija turi vykti per vėdinimo sistemą, o ne per sienų plyšius. Todėl šio etapo tikslas – užtikrinti, kad visa konstrukcija būtų hermetiška, o šiltinimo medžiagos veiktų efektyviai.
Daugeliu atvejų rekomenduojama atlikti sandarumo testą (blower door test), kuris leidžia pamatyti, ar nėra nesandarių vietų. Tai svarbu ne tik energiniam efektyvumui, bet ir statinio ilgaamžiškumui – nes per nesandarumus gali patekti drėgmė, kuri nebus išgarinama.
Kai šiltinimas ir sandarinimas atliktas tinkamai, namas jau pasiruošęs išorinės apdailos darbams, o viduje galima montuoti langus, duris ir pradėti vystyti vidaus komunikacijas.
5. Langų, durų ir stogo įrengimas
Kai karkasas pastatytas, apšiltintas ir užsandarintas, laikas atlikti dar vieną kritinį žingsnį – apsaugoti namą nuo atmosferos poveikio. Šiame etape sumontuojami langai, durys ir galutinė stogo danga, o statinys tampa visapusiškai uždaras. Nuo šio momento galima drąsiai tęsti visus darbus viduje, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Langų ir durų montavimas
Langai karkasiniuose namuose turi būti ne tik kokybiški, bet ir sumontuoti tiksliai pagal sandarumo taisykles. Montavimas atliekamas į specialiai suformuotas angas, kurios turi turėti lygų pagrindą, tvirtinimo briaunas, o iš vidaus ir išorės – sandarinimo sluoksnius.
Iš vidaus naudojama garo izoliacinė juosta, kuri neleidžia drėgmei patekti į šiltinimo sluoksnį, o iš išorės – vėjo ir lietaus nepraleidžianti juosta, užtikrinanti apsaugą nuo aplinkos poveikio. Montavimui naudojamos specialios tvirtinimo plokštelės, pleištai, varžtai bei sandarinimo putos.
Durys – tiek lauko, tiek vidaus – montuojamos tik po to, kai langai jau įstatyti ir visos angos pilnai paruoštos. Įėjimo durys turi būti šiltos, saugios, gerai izoliuojančios garsą ir atsparios išorės drėgmei. Ypač svarbu įrengti slenksčio izoliaciją, kad nebūtų šalčio tilto grindų zonoje.
Stogo danga ir lietaus nuvedimo sistema
Karkasinio namo stogo konstrukcija dažniausiai būna medinė, tad reikia labai gerai apsaugoti ją nuo drėgmės. Tam svarbu tinkamai pasirinkti ir sumontuoti stogo dangą. Populiariausi pasirinkimai:
- Skarda – lengva, ilgaamžė, ekonomiška, tinka įvairių nuolydžių stogams.
- Bituminės čerpelės – estetiškos, lengvai montuojamos, sugeria garsą, tačiau reikalauja lygaus pagrindo.
- Keraminės čerpės – sunkesnės, brangesnės, bet itin ilgaamžės ir klasikinės išvaizdos.
Po danga klojama hidroizoliacinė membrana, kuri apsaugo gegnines konstrukcijas nuo kondensato ar prasiskverbiančio lietaus. Taip pat būtina įrengti ventiliacinį tarpą, kad stogo konstrukcijos „kvėpuotų“ ir nebūtų drėgmės kaupimosi.
Galutinis žingsnis – lietvamzdžių ir latakų sistema, kuri turi būti pajungta taip, kad efektyviai nukreiptų vandenį nuo stogo toliau nuo pamatų. Tai ne tik apsauga nuo balų kieme, bet ir būdas išvengti drėgmės kaupimosi prie konstrukcijos.
Uždarius langus, duris ir uždengus stogą, karkasinis namas tampa pilnai uždaru statiniu. Tai leidžia pereiti prie svarbiausių vidinių darbų – komunikacijų išvedžiojimo ir inžinerinių sprendimų įrengimo.
6. Vidaus komunikacijos ir inžinerija
Kai karkasinis namas jau stovi uždaras, prasideda labai svarbus, tačiau dažnai nematomas etapas – vidinių inžinerinių sistemų įrengimas. Šie darbai formuoja visą gyvenimo komfortą: šilumą, vandenį, šviesą, orą. Kuo tiksliau viskas suplanuota ir įgyvendinta šiame etape, tuo sklandesnė bus namo eksploatacija vėliau.
Elektros instaliacija
Elektros darbai prasideda nuo laidų išvedžiojimo pagal projektą. Karkasiniuose namuose kabeliai dažniausiai montuojami sienų karkaso ertmėse, prieš uždengiant apdailą. Labai svarbu iš anksto žinoti, kur bus šviestuvai, kištukiniai lizdai, jungikliai, buitiniai prietaisai, automatikos elementai.
Visi kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio poveikio ir temperatūrų. Tam naudojami kabelių apsaugos vamzdeliai, gofruotos žarnos, izoliacinės dėžutės. Po įrengimo privaloma atlikti instaliacijos bandymus ir pateikti jų protokolus.
Vandentiekis ir kanalizacija
Vandentiekio ir nuotekų vamzdynai taip pat montuojami sienose ar grindyse, o kai kur – lubose (pvz., antrame aukšte). Kanalizacijos magistralės reikalauja nuolydžio, todėl būtina suderinti visas trasas prieš įrengiant grindis. Kiekvienas vonios kambarys, virtuvė, skalbykla turi būti tiksliai suplanuoti, kad būtų išvengta vamzdžių persidengimų.
Svarbu, kad karšto ir šalto vandens vamzdžiai būtų tinkamai izoliuoti – tai ne tik šilumos taupymas, bet ir kondensato prevencija.
Šildymas
Šildymo sistemos parinkimas labai priklauso nuo namo energinės klasės, šildymo šaltinio ir komforto lygio. Karkasiniuose namuose dažnai montuojamas:
- Grindinis šildymas – tolygiai paskirsto šilumą, veikia efektyviai su žemos temperatūros šaltiniais (pvz., šilumos siurbliu);
- Radiatoriai – greitesnis montavimas, bet mažesnė šiluminė inercija;
- Orinis šildymas arba oras–oras siurbliai – ekonomiškas sprendimas mažesniems pastatams.
Šildymo šaltinis gali būti dujinis, elektrinis, kietojo kuro katilas, oras–vanduo ar geoterminis siurblys – kiekvienas sprendimas turi savo specifiką.
Vėdinimas ir rekuperacija
Kadangi karkasiniai namai statomi sandariai, būtina įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija. Ortakiai montuojami lubose, sienose ar grindyse, o rekuperatorius įrengiamas techninėje patalpoje. Svarbu suplanuoti tiekimo ir šalinimo oro taškus, kad būtų išvengta skersvėjų ar neefektyvaus oro judėjimo.
Sistemai įdiegus, atliekamas balansavimas ir testavimas, užtikrinantis optimalų darbą.
Tinkamai įrengus visas sistemas, galima pereiti prie vidaus apdailos – galutinio sluoksnio, kuris namui suteikia jaukumą ir estetinę išraišką.
7. Vidaus apdaila ir grindų įrengimas
Kai visa „nematoma“ infrastruktūra jau įrengta – elektra, šildymas, vandentiekis, vėdinimas – prasideda viena maloniausių, bet kartu ir daug kruopštumo reikalaujančių fazių – vidaus apdaila ir grindų įrengimas. Būtent šis etapas namą paverčia gyventi tinkama erdve, kur kiekvienas sprendimas jaučiamas kasdienybėje.
Sienų ir lubų apdaila
Karkasiniuose namuose sienos iš vidaus dažniausiai uždengiamos gipso kartono plokštėmis, kurios tvirtinamos tiesiai prie sienų karkaso. Jos suteikia lygų paviršių dažymui, tapetavimui ar kitai apdailai. Prieš tai įrengiami garo izoliaciniai sluoksniai, o tarpai tarp plokščių glaistomi ir šlifuojami.
Lubos taip pat dažnai formuojamos iš gipso kartono, bet gali būti montuojamos ir įtempiamos lubos ar net medžio dailylentės, priklausomai nuo interjero stiliaus.
Šiame etape svarbu prižiūrėti drėgmės režimą, kad gipso kartonas nesideformuotų, o šlifuojami paviršiai būtų tinkamai išdžiūvę.
Grindų konstrukcija ir danga
Karkasiniuose namuose grindys paprastai įrengiamos kaip sudėtinė konstrukcija: ant perdangos ar šilumos izoliacijos sluoksnio montuojama plokštė (OSB, MFP), o ant jos – apdailinė danga. Jei įrengiamas grindinis šildymas, prieš apdailą klojamas ir betonas (lyginamasis sluoksnis).
Populiariausios grindų dangos:
- Laminatas – ekonomiškas, lengvai montuojamas, tinka šildomoms grindims;
- Vinilinė danga – atspari drėgmei, šiuolaikiška, ypač tinka virtuvėms ir vonios kambariams;
- Parketlentės ar medinės grindys – natūralus sprendimas su ilgaamžiškumo pranašumais;
- Plytelės – naudojamos drėgnose zonose arba kaip išraiškingas interjero sprendimas.
Montuojamos ir vidaus durys, palangės, grindjuostės, sumontuojami šviestuvai, lizdai, jungikliai. Baigiami paskutiniai detalūs remonto darbai, kurie formuoja visą gyvenamąją erdvę.
Šio etapo kokybė priklauso tiek nuo meistrų darbo, tiek nuo pirminių sprendimų tikslumo – jei instaliacijos buvo suplanuotos neteisingai, dabar gali paaiškėti, kad trūksta kištukinio lizdo ar šviestuvas kabėja per arti sienos.
Kai viskas baigta – liko tik teisiškai įforminti statybos pabaigą.
8. Statybos užbaigimas ir priduodamieji dokumentai
Namo statybos darbai gali būti fiziškai baigti, tačiau jei tai neįforminta teisiškai, statinys laikomas nebaigtu, o jūs negalėsite nei deklaruoti gyvenamosios vietos, nei gauti leidimo naudoti namą pagal paskirtį. Todėl paskutinis etapas – statybos užbaigimas ir registracija – yra ne mažiau svarbus nei pamatai ar stogas.
Baigtumo lygio nustatymas
Pirmiausia vertinamas statinio baigtumo procentas, kuris apskaičiuojamas pagal tai, kiek projekto sprendinių buvo įgyvendinta. Jei visi darbai atlikti pagal projektą ir techninius reikalavimus – statinys laikomas 100 % baigtu.
Jeigu projekte buvo daryti pakeitimai (pvz., lango vieta, vidaus pertvaros), gali būti reikalinga projekto korekcija arba pažyma apie statybą be esminių nukrypimų, kurią išduoda projekto rengėjas ar kitas kvalifikuotas specialistas.
Kadastro duomenų byla
Statinio užbaigimui būtina turėti kadastro duomenų bylą, kurią parengia matininkas. Joje pateikiamas tikslus pastato išdėstymas sklype, aukštis, plotas, tūris ir kiti esminiai parametrai. Duomenys įtraukiami į Registrų centro sistemą, ir tik tada galima tęsti registracijos procedūrą.
Statybos užbaigimo deklaracija
Svarbiausias dokumentas šiame etape – tai deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri pateikiama per Infostatyba sistemą. Ją teikia pats statytojas arba įgaliotas asmuo. Prie deklaracijos dažnai reikia pridėti papildomus dokumentus:
- Energinio naudingumo sertifikatą;
- Statinio techninės priežiūros žurnalą (jei taikoma);
- Pažymas apie šilumos ar elektros sistemų bandymus;
- Aplinkosaugos ataskaitas (jei reikalaujama).
Deklaracija tikrinama, ir jei viskas tvarkinga – patvirtinama, kad statinys laikomas užbaigtu.
Registracija Nekilnojamojo turto registre
Patvirtinus deklaraciją, galima pateikti prašymą Registrų centrui įregistruoti statinį kaip 100 % baigtą namą. Nuo šio momento galite deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti leidimus, sudaryti sutartis su komunalinėmis tarnybomis ir naudotis namu teisėtai bei oficialiai.
Šiame etape svarbu išvengti vėlavimų – jei registracija atliekama per vėlai, gali baigtis statybos leidimo galiojimas, o tam tikrais atvejais – atsirasti prievolė teikti papildomas ataskaitas ar net atlikti pakartotinius matavimus.
Galvojate apie karkasinio namo statybą?
Jeigu norite pastatyti savo karkasinį namą greitai, tiksliai ir be nereikalingų rūpesčių – kreipkitės į stav.lt komandą. Padėsime nuo projekto vertinimo iki dokumentų priduodamojo etapo, užtikrinsime tinkamus sprendimus kiekviename žingsnyje, o jūsų statybos procesas bus sklandus ir saugus. Patikima pagalba viso namo statybos metu – su mumis tai įmanoma.